- pletkas
- ×plẽtkas (brus. плëткa, l. plotka) sm. ppr. pl. (2); N, plėtkas [K] apkalba, plepalas: Ta boba su pletkais ir laksto po kaimą Vb. Neklausyk, čia tik plẽtkai Kt. Plėtkus pliaupi, pasakoji J. Davatkai kito darbo nėr, kaip pletkai KrvP(Ut, Jnš, Ds). Neturi kas veikt, tai pletkùs ir nešioja Užp. Eina tai pas vieną, tai pas kitą susiedą ir tik pletkus vedžioja Alv. Eisim plẽtkų rinkt Dkš. Pletkùs gaudyti NdŽ. ^ Ir gandų, ir pletkų kašelės be dugno KrvP(Gr).
◊ plẽtkų maĩšas apkalbėtojas, šmeižikas: Ak tu pletkinyke, pletkų maiše, landžiosi pakiemėm! Č.
Dictionary of the Lithuanian Language.